2013-05-19

Užsitęsęs žiemos miegas... :)

Trys mėnesiai - tiek, pasirodo, praėjo nuo paskutinio mano įrašo... Daug... Nežinau, ar čia tas užsitęsęs pavasaris tokia tinginyste buvo užkrėtęs, ar kas, bet, tiesa sakant, labai tingėjosi kažką čia parašyti. Gėda... Prisipažinsiu - rašyti tingisi, bet veikti ir krapštinėtis prie įvairių rankdarbių per tuos tris mėnesius nenustojau :) Prikaupiau šiokį tokį kraitelį, dabar reiktų susiimti ir pradėti juos Jums demonstruoti :) Šiandien pradėsiu nuo riešinių. Šaltasis metų laikas jau baigėsi, tai jas aprodžius bus galima giliai į spintą pasidėti ir kito žiemos sezono laukti :)







2013-02-23

Visko pradžių pradžia


Pabaigus studijas iš Vilniaus persikėliau gyventi į Telšius, nes čia jau dirbo mano vyras, o ir pati tikėjausi nesunkiai rasti darbą, bet paieškos truko vos ne pusmetį... Šį periodą prisiminti net ir šiandien nemalonu, nes naujame mieste, be draugų ir pažįstamų, be veiklos ir galimybės save kažkur realizuoti buvo sunku. Tačiau nėra čia ko verkšlenti, nes, tikriausiai, su šitokia situacija susiduria ne vienas studentas, o ir šis įrašas ne apie tai :) Noriu Jums papasakoti apie savo, jei taip galima pavadinti, rankdarbių pradžios kelią ir apie pirmąjį savo darbelį - dekupažo technika dekoruota seną kėdutę.

Tada, prieš penkerius metus, dekupažas tik pradėjo skintis savo kelią Lietuvoje. Pamačiusi reportažą vienoje iš televizijos laidų, šia technika labai susižavėjau. Turėdama daug laisvo laiko, pati pradėjau ieškotis informacijos internete, nes tai buvo kažkas naujo, įdomaus ir viliojančio, o tiek daug knygų apie dekupažą, kaip šiandiena, dar nebuvo spėta išleisti. Buvau tikra savamokslė: susipažinau su technika rinkdama informaciją internete, nusipirkau priemones, tiesa, jos buvo pirktos viename iš prekybos centrų, paprasčiausi akriliniai balti dažai, akrilinis lakas ir vienintelės ten buvusios servetėlės su paveikslėliu. Specialių priemonių, bent jau Telšiuose, tuo laiku dar nebuvo, jos čia atsirado tik už gero pusmečio, o išbandyti šią naujovę norėjosi būtent tada :)

Imtis darbo buvo nedrąsu, žinojau tik viena, kad ta sena nutrinta kėdutė, kuri tapo mano bandomuoju triušiu, tikrai, nebus baisesnė, nei prieš "restauraciją" :) Keliskart iš naujo skaičiau surastą informaciją, bijojau klysti, pabandžiau šiek tiek taikyti ir vadinamą "šešėliavimo" metodą, žodžiu, išbandžiau viską, ką radau. Šiandien šis darbelis skaičiuoja jau penktus metus, kėdutė apsitrynė, kai kur ir dažai nusilupo... Gal reikėtų ją iš naujo atgaivinti, bet tada tai jau nebebūtų pirmasis bandymas ir nebeteiktų tiek prisiminimų :) Tad leidžiu jai ir toliau "gyventi" su tokia išvaizda, kokią įgijo pirmuoju bandymu, o su Jumis dalinuosi keliomis nuotraukomis.




2013-02-16

Šeštadienio vakarui


Šeštadienis - geriausia savaitės diena, kai niekur nereikia skubėti ir gali daugiau dėmesio skirti sau, namams ir aplinkiniams. Noriu Jums pasiūlyti paprastus, bet labai skanius sausainius pasisėdėjimui su draugais ar prie televizoriaus, žiūrint kokį neblogą filmą :) Receptuką "nukopinau" iš čia, bet šiek tiek pakeičiau. Kadangi turėjau senai užsistovėjusio juodojo šokolado, vietoj migdolų, kaip originaliame recepte, panaudojau jį. Šokoladą išlydžiau dubenėlyje ant verdančio vandens garų, užtepiau ant sausainiukų ir apibarsčiau kepintomis sezamo ir saulėgrąžų sėklomis. Štai ir viskas! Kviečiu pabandyti ir Jus tokius sausainius išsikepti ir paskanauti :) 

P. S. Tiesa, prieš skanaujant reikėtų sausainius trumpam, kokiai dešimčiai minučių, įdėti į šaldytuvą, kad šokoladas sustingtų. 



2013-02-10

Žiemai baigiantis... Tikėkimės :)


Riešinės, tikriausiai, jau daugumai matytas ir žinomas, o gal net turimas ir nešiojamas aksesuaras, Lietuvoje pasirodęs (o gal reiktų sakyti atgimęs) prieš keletą metų. Šiuo savo rankdarbiu nenustebinsiu nieko, bet parodyti vistiek norisi :) Pirmąsias riešines nusimezgiau pernai, bet jos buvo nesudėtingo rašto, paprastos, o ir truputi broko, kaip pirmam blynui, nepavyko išvengti, tad jų net neverta šioje svetainėje publikuoti :) 
Su Jumis dalinuosi "antruoju savo blynu", kuris, mano manymu, geriau "iškepęs". Tiesa, reikia paminėti, kad pirmoji šios poros riešinė buvo numegzta dar praėjusią žiemą, bet pabaigti poros kažkodėl pritrūko noro, o ir atėjęs pavasaris pakvietė kitokiems darbams kieme... Taip ir prastovėjo vieniša vargšelė riešinė visus metus, kol vieną dieną suėmė pyktis pačiai ant savęs ir nutariau pabaigti šį darbelį - numegzti porininkę pirmajai riešinei. Megzti pirmąsias eilutes ėjosi sunkokai, teko ir išardyti, nes buvau primiršusi kaip karoliukai dėliojasi, o ir raštą iš pradžių reikia atidžiai sekti, nes klaidelės, kad ir kaip nenorėtum, anksčiau ar vėliau išlenda ir krenta į akis. Po truputį įsivažiavau į darbą ir per savaitę pirmoji riešinė sulaukė draugės. :) 

Dabar ši porelė, tikiuosi, šildys nuostabaus žmogaus rankas ir primins apie mane, o aš jau pradėjau dairytis naujų raštų, kol dar pavasaris neatėjo. Gal pati spėsiu pasirodyti su nauju aksesuaru ant rankų, o gal ir vėl kam galėsiu padovanoti šias šiltas, stilingas, o ir praktiškas drauges - riešines :) 

Riešinės ant naujos šeimininkės rankų :)




2013-01-30

Naujas senų kėdžių gyvenimas



Idėja atgaivinti tas senas kėdes, kurioms metų daugiau nei man pačiai (kitoje sėdynės pusėje buvo užrašyta "1978":)) kirbėjo jau senai, bet tai laiko nebūdavo, tai minčių pristigdavo, tai dar kas nors koją pakišdavo. Tačiau vieną dieną dėvėtų rūbų parduotuvėje užtikus neblogą ir tikrai nebrangiai kainavusį gobeleno gabaliuką viskas galvoje pradėjo dėliotis iš naujo. Ilgai nelaukę parduotuvėje susiradome derančių dažų kėdžių rėmams ir su vyru ėmėmės darbo.

Iš pradžių reikėjo nušlifuoti senuosius baltus kėdžių rėmų dažus. Prisipažinsiu, tai buvo sunkiausias ir ilgiausiai užtrukęs atnaujinimo darbas, pareikalavęs nemažai mūsų kantrybės.


Vėliau prasidėjo rėmų dažymo darbai...



Praėjus kelioms dienoms, kai pirmas dažų sluoksnis išdžiuvo, nudažėme rėmus dar kartelį. Spalva tapo dar sodresnė, ryškesnė ir, aišku, gražesnė :) Iš rėmų "išspaudėme" ką norėjome, dabar reikėjo imtis sėdynių "perrengimo" darbų :)





Tai štai kaip idėjus šiek tiek pastangų ir išmonės buvo įgyvendinta ilgai puoselėta idėja. O dabar galime apskaičiuoti ir "renovacijos" kainą: 
  • gobelenas - 5 Lt
  • dažai - 10 Lt
  • kilimėlis, kuris buvo panaudotas vietoj paralono, sėdynių paminkštinimui - 20 Lt
  • kabės - 5 Lt

Iš viso išleidome 40 Lt, o gavome, manau, tikrai neblogą rezultatą - trys kėdės pasipuošė naujomis spalvomis ir papuošė mūsų namus. O štai ir paskutinis jų pasirodymas jūsų teismui :)